Registracija naujienoms gauti:



Media 

2012 m. balandžio 4 d.

Pasauliniame sportinių aitvarų čempionate pirmąkart dalyvaus ir lietuvių komanda


Tie, kas gyvenime žiūri ne tik po kojomis, bet dar pakelia akis į dangų, lygiai po savaitės susirinks Berko (Berck-sur-Mer) mieste Prancūzijoje. Čia visi ne tik grožėsis šimtais pačių mažiausių ir gigantiškiausių, elementariausių ir įmantriausių rankų darbo aitvarais, bet ir stebės sportinių aitvarų komandų varžybas. Dėl geriausių pasaulyje pilotų vardo šiemet rungsis 15 komandų.

Šios varžybos - aukščiausio lygio ir prestižiškiausias sportinių aitvarų pasaulio renginys. Kas dvejus metus rengiamas pasaulinis sportinių aitvarų komandinis čempionatas - jau septintas. Pilotai iš Lietuvos jame pasirodys pirmą kartą.

“Sportinių aitvarų varžybos tik dėl vienos priežasties iki šiol nėra olimpinė sporto šaka - teisėjų teigimu, vertinant pasirodymus norima išvengti ginčų dėl subjektyvumo. Kitu atveju ypač preziciškas, daug praktikos, kantrybės, techninių subtilybių ir kūrybos reikalaujantis sportas - aitvarų pilotų varžybos - jau seniai puoštų ne tik pasaulinius čempionatus, bet ir olimpiadas,” - sako Jurgis Pauliukas, aitvarų klubo “108 Aitvarai” vadovas.

Sportinių aitvarų varžybose vertinami du pasirodymai: techniniai skrydžiai pagal specialias formules ir brėžinius - vadinamoji “precizika” bei kūrybinis pasirodymas laisvu stiliumi su muzika - vadinamasis “baletas”. Muziką lietuvių kūrybiniam pasirodymui (baletui) specialiai pritaikė Aurimas Miksas Petrevičius.

“Lietuviai - labai emocingi, jų muzikinis skonis Europos aitvarų baletų kontekste visada sulaukia daug ovacijų. Nepaisant, kad jūsų komanda bene vienintelė, kuriai tinkamai ruoštis tokio lygio čempionatams taip smarkiai kenkia oro sąlygos - šaltas ir nepastovus oras, atšiaurūs ir nuolat kintantys vėjai, lietus ir sniegas - jūs, lietuviai, esate atkaklūs, o tuo pačiu ir labai romantiški. Tuo mus nuolat ir stebinate”, - sako teisėjas ir treneris David ‘as Brochard.

Lietuvai pasauliniame čempionate atstovaus klubo “108 Aitvarai” komanda “The Dealers”. Tai Jurgis Pauliukas, Ričardas Matačius ir Aurimas Mixas Petrevičius. Specialiai šiam čempionatui juos ruošė jau ir Lietuvoje savo pasirodymais stebinę daugkartiniai Europos čempionatų nugalėtojai prancūzai David’as Brochard, Izabelė Brochard, Samuel’is Roger ir italė Laura Mastromauro. Lietuvių pilotų komandos rėmėjas - Lietuvos įmonė saulės baterijų gamintoja "Solet Photovoltaics", partneris - “X Club shop”.

Pirmasis pasaulinis sportinių aitvarų komandinis čempionatas įvyko 2002 metais Prancūzijoje. Nuo tada juose jau yra dalyvavusios aitvarų pilotų komandos iš Argentinos, Kolumbijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Malaizijos ir JAV. O pati oficialiųjų varžybų pradžia skaičiuojama nuo 1999-ųjų, kai trys aitvarų sporto organizacijos, atstovaujančios JAV, Europai ir Japonijai (AKA, STACK, AJSKA) susivienijo ir kartu sukūrė Tarptautinį aitvarų sporto taisyklių  ir vertinimo kodeksą (International Rule Book), kuriuo aitvarų pilotų teisėjai vadovaujasi iki šiol. 

The Dealers puslapiai: FACEBOOK ir BLOGSPOT

 

2011 birželio 10 mėn.

Verslo žinios

 

2009 gegužės 29 d.


2009 gegužės pradžia

 

Radijo stoties RADIOCENTRAS rytinėje Vytenio laidoje buvo R-Sky WAO aitvaras. Kaip tai buvo - spauskite čia...


2008 rugpjūtis - rugsėjis

DELFI

Lrytas.tv

Lietuvos rytas

Lietuvos rytas

LRT

LTV "Panorama"

Veidas

Vilniaus diena

Klaipėda

Vakarų ekspresas

Bernardinai

Culture.lt

Kauno diena

Kauno diena (po renginio)

Zebra.lt

Balsas.lt

ELTA

Aina.lt

15 minučių

15 minučių

Pravda.lt

EB.lt

Club.lt

Penki.lt

Turistas.lt

Kaveikti.lt

VE.lt

Balsas.lt

Savas menas

Manolaisvalaikis.lt

7seasons.lt

Club.lt

Point.lt

Pajūrio naujienos

 

 



2008 balandžio 25 diena

ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Aitvarai leidžia atsipalaiduoti

25-erių šiaulietį juvelyrą Arvydą Ponelį po darbų, saulėtą dieną, pučiant palankiam vėjui nesunkiai rasite miesto prieigose, leidžiant į dangų margaspalvius aitvarus. Prieš metus susidomėjęs sportiniais aitvarais vaikinas dabar jų turi net keturis, jis – "108 aitvarų" klubo narys, praeitą savaitgalį Palangoje vykusiose pirmosiose šalyje sportinių aitvarų pilotų varžybose iškovojęs aukštą trečią vietą.

Marina OSTAPENKO
marina@skrastas.lt

Vienu žingsneliu lenkia draugę

Praeitą šeštadienį Lietuvoje, kaip ir visuose kituose aitvarus mėgstančiuose pasaulio kampeliuose, aitvarų sezonas atidarytas šimtas aštuntąją metų dieną. Lietuvoje prasidėjo sportinių aitvarų varžybomis Palangos paplūdimyje. Varžybas organizavo pusšimtį narių vienijantis "108 aitvarų" klubas, tą dieną atšventęs ir savo vienerių metų gimtadienį. Beje, aitvarų sezono atidarymo šventė Palangoje buvo įtraukta į Amerikos aitvarų pilotų asociacijos kalendorių, kuriame skelbiamos visos balandį pasaulyje vykstančios aitvarų šventės.
Šiauliečiui Arvydui varžybos tapo tikra švente: jis – vienas iš nugalėtojų. Geriausi šalies aitvarų pilotai, pučiant palankiam vėjui, rungėsi figūrinio ir akrobatinio skraidymo kategorijose. Varžybų dalyviai buvo vertinami pagal figūrų (apskritimų, trikampių, keturkampių, laiptelių ir kitų) atlikimo kokybę, tikslumą ir, žinoma, patrauklumą akiai.
"Man smagu ne tik tai, kad pats gerai pasirodžiau, pradžiugino ir mano širdies draugės Evelinos pasirodymas. Daug laiko kartu leisdavome aitvarus, ruošdamiesi rungtynėms, o sumuojant varžybų rezultatus, paaiškėjo, kad ji nuo manęs atsiliko vos viena dešimtąja balo", – šypsojosi Arvydas.

Nuo vieno paprasto iki keturių sportinių aitvarų

Arvydas pasakoja, kad pirmą savo gyvenime aitvarą įsigijo vos prieš metus. "Tai buvo paprastas, nebrangus aitvaras.
Juk norėdamas sužinoti, ar tau patinka vairuoti automobilį, iš karto neperki "Ferrari'o". Taip pat elgiausi aš, norėdamas įsitikinti, ar aitvarai man įdomūs – pirmiausia leidau į dangų paprastą aitvarą. Pajutau, kad tai puikus būdas atsipalaiduoti, man tikrai patiko. Taigi vėliau įsigijau kitą, rimtesnį, dvistropį (sportinį)", – pasakojo Arvydas.
Dabar tokių aitvarų Arvydas turi jau keturis, nes skirtingas vėjas reikalauja skirtingų aitvarų: stipresniam vėjui reikia sunkesnio ir didesnio aitvaro. Be to aitvarai skiriasi ir kategorijomis – pradedantiesiems, pažengusiems, profesionalams. Žimona, visi šie faktoriai lemia ir aitvarų kainas. Pašnekovas minėjo, kad gero aitvaro kaina vidutiniškai siekia 500 litų.
"Manau, kad aitvarai – palyginti nebrangus laisvalaikio praleidimo būdas, žymiai pigesnis už automobilių ar motociklų sportą, kur kiekvienas gedimas atsieis tūkstančius litų. Žinoma, sulaužius aitvarą, gali tekti pirkti kitą, nes rimtų jų meistrų Lietuvoje vos vienas-kitas, tačiau aš išmokau juos taisyti savarankiškai. Be to, kitaip nei minėtos transporto priemonės arba dabar mėgstami vandens motociklai aitvaras užima labai mažai vietos. Jį gabenti galima, sulanksčius ir prisirišus prie dviračio, o ir papildomos priežiūros aitvarai nereikalauja", – savo pomėgio privalumus vardino pašnekovas.

Pradedančiajam sportinių aitvarų pilotui

Nors Arvydas prisipažįsta, kad jam, kaip aitvarų pilotui, dar reikia ne vienerius metus tobulinti savo įgūdžius ("Dabar prasidės rimtos treniruotės", – šypsosi), tačiau varžybose laimėta vieta leidžia pasidalinti keletu patarimų tik pradedantiems leisti aitvarus.
PILOTAS. Paklaustas, kas gali pilotuoti aitvarą, šiaulietis minėjo, kad "108 aitvarų" klubas, kuriam jis priklauso, vienija labai skirtingo amžiaus ir profesijų žmones: "Jauniausiam mūsų pilotui – ketveri, vyriausiam – apie 60 metų".
AITVARAS. Pašnekovas pasikartojo, kad pradedančiajam geriausia iš pradžių išbandyti paprastą aitvarą ir įsitikinti, ar toks užsiėmimas jam įdomus. Vėliau reikėtų įsigyti kelis aitvarus ir į orą leisti tą, kuris geriausiai atitiks tądien esamą vėją.
VIETA. Šiltesniu metų laiku leisti aitvarams geriausiai tinka beveik nuolat vėjuotas pajūris. "Tačiau ne daugeliui iš mūsų įprastas paplūdimys, esantis prie Palangos tilto, o nuošalesnis, kuriame leidžiami aitvarai netrukdytų žmonėms, o ir žmonės netrukdytų aitvarus leidžiančiam pilotui", – akcentavo Arvydas. Kadangi pačiam šiauliečiui ne visuomet pavyksta nuvažiuoti prie jūros, jis aitvarus leidžia atvirose, vėjuotose vietovėse netoli Šiaulių, apsižvalgęs, ar aplinkui nėra dviejų didžiausių aitvarų priešų – medžių ir aukštos įtampos elektros laidų.
APRANGA IR KITOS PRIEMONĖS. Eidamas leisti aitvaro, Arvydas neteikia reikšmės aprangai, tačiau patartina, kad joje nebūtų užtrauktukų, sagų ar kitų detalių, už kurių galėtų užsikabinti aitvaro stropos. Eidamas leisti aitvarų saulėtą dieną, vaikinas nepamiršta gerų akinių nuo saulės: nuolat stebint danguje skraidantį aitvarą, jie tikrai praverčia.
Leisdamas aitvarą varžybų Palangoje dieną Arvydas įsitikino dar vienos priemonės būtinybe. Pažvelgus į raudoną vaikino kaktą ir skruostus, tapo aišku, kad apsauginis kremas nuo saulės aitvarų pilotams būtinas net pavasarį. "O šiaip aitvarai – gera išeitis nemėgstantiems degintis, gulint paplūdimyje, tačiau norintiems gerai įdegti", – šmaikštavo vaikinas, pats išbandęs šį judrųjį deginimosi būdą.
PAVOJAI. Be minėtų medžių ir elektros laidų, kurie kelia pavojų aitvarui, ir pats aitvaras gali būti pavojingas jo pilotui bei aplinkiniams. "Čia jau viskas priklauso nuo aitvaro piloto sugebėjimų ir apdairumo. Pavyzdžiui, įtemptos aitvaro stropos pjauna, kaip aštriausias peilis, pats netyčia ant jų esu atsistojęs, kai aitvaras buvo paguldytas ant žemės. Papūtė vėjas, jos įsitempė ir man giliai perpjovė pėdą", – apie nelaimę užsiminė pašnekovas.
ATEITIS. Svarbiausios sportinių aitvarų pilotų varžybos organizuojamos Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje. Jos vyksta etapais, panašiai kaip "Formulė-1" lenktynės – sportininkai įvairiuose varžybų etapuose renka įskaitinius taškus ir finale skelbiamas nugalėtojas. "108 aitvarų" klubo tikslas – kad Lietuva patektų į tokių tarptautinių varžybų etapą. Tai realu pasiekti jau po poros metų.
Arvydas, paklaustas apie savo ateities planus, susijusius su aitvarais, prasitarė apie savo kartu su drauge Evelina puoselėjamą svajonę rengti aitvarų šou: "Juk žmonės kviečiasi į vestuves muzikantus, kad šie juos palinksmintų grodami, lygiai taip pat šventės metu žmones gali linksminti ir aitvarų pilotai, demonstruodami danguje spalvotus aitvarus, jais atlikdami įvairias figūras".

Sauliaus JANKAUSKO nuotr.


2008 balandžio 15 diena

LRytas.lt

Palangoje atidaromas aitvarų sezonas

 

 


 

2008 balandžio 15 diena

DELFI

Balandis – ne tik švaros, bet ir aitvarų mėnuo

Šį šeštadienį, balandžio 19 dieną, Lietuvoje atidaromas aitvarų sezonas. Jis prasidės pirmosiomis Lietuvoje dvistropių (sportinių) aitvarų pilotų varžybomis, aitvarų pilotų parodomąja programa. Sezono atidarymo šventė vyks Palangoje, paplūdimyje prie tilto. Renginį organizuoja 108Aitvarų klubas, pagrindinis šventės rėmėjas – vėjas.

„Buvome įpratę, kad balandis vadinamas švaros mėnesiu, o mes norime jį pervadinti aitvarų mėnesiu. Visame pasaulyje – būtent balandžio mėnesį, kuomet įsivyrauja šilti ir vėjingi orai - visi ištraukia aitvarus. Atidarykime aitvarų sezoną ir Lietuvoje. Kviečiu visus šeštadienį atvykti į Palangą ir ne tik stebėti pirmąsias Lietuvoje aitvarų pilotų varžybas, bet ir nepasikuklinti ir patiems išbandyti lengvai valdomus ir daug džiaugsmo teikiančius dvistropius aitvarus“, - sakė šventės organizatorius, 108Aitvarų klubo įkūrėjas Jurgis Pauliukas.

„Žinoma, pagrindinis šventės dalyvis bus vėjas, todėl labai tikimės, kad jis bus ne per silpnas ir ne per stiprus, o kaip tik tinkantis aitvarų laidymui“, - sakė jis.

Aitvarų pilotų varžybose galės dalyvauti visi norintys ir nors kiek mokantys valdyti aitvarus. Dalyvių registracija vyks šventės dieną, nuo 11 val. Varžybos prasidės 13 val. Dalyviai rungsis figūrinio ir akrobatinio skraidymo kategorijose.

Figūriniams skraidymui aitvarų pilotai turės atlikti privalomąją programą - 7 figūras. Akrobatinio skraidymo meistrai turės atlikti savo pačių sukurtą parodomąją programą. Varžybų nugalėtojai bus vertinami pagal figūrų atlikimo kokybę, tikslumą ir, žinoma, patrauklumą akiai ir apdovanoti besibaigiant dienai.

Aitvarų sezono atidarymo šventė Palangoje yra įtraukta į Amerikos aitvarų pilotų asociacijos kalendorių, kuriame skelbiamas visos balandžio mėnesį pasaulyje vykstančios aitvarų šventės.

Šventę organizuoja 108Aitvarų klubas. Klubas įkurtas 2007-aisiais Jurgio Pauliuko, šiuo metu vienija virš 50 aitvarų entuziastų.

„Beje, aitvarų atidarymo šventė kaip tik vyksta šimtas aštuntąją metų dieną, todėl aitvarų entuziastų klubui bus puiki proga atšvęsti ir savo vienerių metų gimtadienį“, - sakė J.Pauliukas.

 


2007 liepos 7 diena

KAUNO DIENA

Aitvarų dresuotojas už virvelių laiko laisvę

Jūratė KUZMICKAITĖ

Jurgis Pauliukas savo pomėgį vadina liga, nuo kurios nėra vaistų


Ką žmonės veikia po darbo? Stovi eilėse prie prekybos centrų kasų? Sėdi picerijose ir žvilgsniu hipnotizuoja padavėją, kad greičiau atneštų alaus? Namie ant sofos tūso prieš televizorių ir abejingai perjunginėja kanalus? “Nesąmonė, - atšautų “Radiocentro” savireklamos vadovas Jurgis Pauliukas. – Tai joks poilsis po įtemptos, galvą išūžusios darbo dienos.” Baigusį darbą jį dažnai galima pamatyti prie Baltojo tilto. Jei palankus vėjas, Jurgis kartu su dar keliolika entuziastų leidžia aitvarus. “Per vieną dvi valandas tobulai išvalai smegenis ir pailsi nuo visko”, - sakė 34 metų vilnietis.

J.Pauliukas yra vienintelis žmogus Lietuvoje, turintis aitvarų parduotuvę. Tiesa, kol kas virtualią.


Nelieka problemų ir planų


Paklaustas, su kuo jam asocijuojasi aitvaras, Jurgis trumpam susimąsto. “Su laisve”, - po pauzės ištarė jis.

“Aitvaras yra laisvės simbolis. O laisvės arba kažko, kas priklausytų tau vienam, norime visi”, - kalbėjo J.Pauliukas.

Ar tada, kai stovi pievoje užvertęs galvą į dangų ir dviem virvelėm verčia aitvarą braižyti sudėtingus hieroglifus, jis pamiršta darbą “Radiocentre”, pareigas namuose, vaikus, gyvenimo draugę, neišneštas šiukšles?

“Tada pamiršti viską, - juokėsi aitvarų entuziastas. – Tau daugiau niekas nerūpi. Nėra nei problemų, nei planų.”


Pirmasis pradėjo prekybą


“Susirgau aitvarų liga. Ir supratau, kad vaistų nuo jos nėra”, - atsiduso J.Pauliukas. Ar ši liga – užkrečiama?

“Atrodo, taip, - teigė aitvarų entuziastas. – Nuo pavasario aitvarų sportas Lietuvoje ėmė plisti.”

Pavasarį J.Pauliukas pirmą kartą mūsų šalyje pradėjo internetu prekiauti “rimtais” aitvarais.

Jie, atgabenti iš JAV, Vokietijos, Prancūzijos, evoliucijos kelyje yra nepalyginamai toliau pažengę nei žaisliniai aitvarai, kurių galima įsigyti parduotuvių laisvalaikio prekių skyriuose.

šie profesionaliems sportininkams skirti aitvarai atkanka į Lietuvą Jurgio užsakymu.

Jie kokybės ir galimybių prasme smarkiai atitrūkę ir nuo savo giminaičių, kuriuos mėgėjai meistrauja savarankiškai pasitelkę brėžinius ir fantaziją.

Aitvarai, kuriuos per internetą galima įsigyti iš J.Pauliuko, kainuoja nuo 108 iki 1300 litų. Pats vėjo žirgų pardavėjas jų turi septynis ir ketina įsigyti dar vieną, geriausią. Jo kaina – 3000 Lt.


Meilės aitvarams išpažinėjai


Kas yra tie žmonės, susiburiantys pievoje prie Vilniaus Baltojo tilto ir leidžiantys aitvarus – be jokios progos, be skelbtos teminės šventės? šiaip, savo malonumui.

Ar jie, laisvalaikio valandas skiriantys padangėje šuoliuojantiems vėjo žirgams, - nepagydomi romantikai?

Kuo jie užsiima visą dieną, iki akimirkos, kai aitvaras pradeda piešti erdvėje virtuoziškus ornamentus?

“Tiesą sakant, niekada nesiteiravau, kokios mūsų neformalios bendruomenės profesijos, - tarė J.Pauliukas. – Žinau tik, kad dauguma iš apytiksliai penkiolikos mūsiškių yra vyrai, merginos tarp mūsų vos kelios. Ir mes visi įsimylėję aitvarus.”


Ženklas rinktis – vėjas


Jie retai bendrauja telefonais ar pasakojasi apie savo gyvenimus, prisėdę prie kompiuterių klaviatūros. Net susitikimų prie Baltojo tilto šie žmonės specialiai neorganizuoja.

“Mūsų elektroniniai laiškai, telefono skambučiai ir SMS, kuriais ragintume vienas kitą susitikti po darbo leisti aitvarų, yra vėjas. Geras vėjas - tai neabejotinas ženklas, kad vakare susirinksime pievoje prie tilto”, - kalbėjo J.Pauliukas.

“Kartais susėdame ant žolės ir paplepame, - pasakojo jis. – Jau sugalvojau, kas tarp mūsų bendro: jei kalbamės, tai ne apie sportą ir automobilius, bet apie knygas, įvairias meno akcijas. Kad ir kuo kiekvienas mūsų užsiimtų, visi esame tokios, sakyčiau, meniškos sielos.”


Pietryčių kryptis – palankiausia


Koks vėjas labiausiai patinka aitvarams? “Pastovios krypties. Be gūsių”, - kaip sinoptikas paaiškino J.Pauliukas.

O kuri vėjo kryptis labiausiai patinka jam, aitvarų entuziastui ir pardavėjui? Jei iš viso patinka. Gal vėjas jį, kaip daugumą lietuvių, erzina?

“Neerzina. Man patinka vėjas, - sakė Jurgis. – Ypač pučiantis prie Baltojo tilto nuo Gedimino pilies pusės. Tai yra pietryčių vėjas, jis pats negūsingiausias. Pučiant tokiam vėjui, aitvarą galima skraidinti maksimaliai ilgai. Kokias keturias valandas.”

“Vilniaus miestelyje (“miestelis” - tai toks specifinis Jurgio terminas – J.K.) gero vėjo kartais tenka ilgokai palūkuriuoti. Pavydžiu aitvarų entuziastams, kurie buriasi Palangoje, Klaipėdoje. Va ten tai normalūs vėjai!” – kalbėjo J.Pauliukas.


Lengva komercija - laisvalaikiui


Pagal specialybę J.Pauliukas – ekonomistas. Tačiau jau studijuodamas Vilniaus universitete sukosi reklamos versle. Iš reklamos, tiksliau, radijo stoties savireklamos organizavimo, valgo duoną ir dabar. Internetinis puslapis www.108.lt, kurio lankytojai gali nusipirkti tokių aitvarų, kuriuos leidžia J.Pauliukas ir jo bendraminčiai, nėra Jurgio pragyvenimo šaltinis.

Ir vis dėlto tai jau verslas, pirmą kartą pradėtas mūsų šalyje, iki tol mačiusioje tik pigius kiniškus žaislinius aitvarus. “Lengva komercija” – taip savo prekybą aitvarais vadina J.Pauliukas.

“Net nesitikėjau, kad mano pomėgis peraugs į lengvą komerciją. Bet susergančiųjų aitvarų liga Lietuvoje atsiranda vis daugiau”, - konstatavo Jurgis.


Virusas užpuolė Latvijoje



Aitvarų ligos simptomus J.Pauliukas pajuto prieš trejus metus. Galima teigti, kad tai buvo virusas – ūmus ir su progresuojančiomis komplikacijomis.

Jurgis su šeima poilsiavo Latvijos Nidoje, ir vieną šaltą apniukusią dieną, kai nebuvo ką veikti, jis užsuko į vietinę parduotuvėlę ir už 5 latus nusipirko primityvų, ne rimtam sportui, bet elementariam pažaidimui skirtą aitvarą.

“Nusinešiau tą aitvarą prie jūros ir paleidau. Tai buvo lemtingas įvykis. Aš skraidinau tą aitvarą ir nenorėjau liautis”, - prisiminė J.Pauliukas.

Tada prasidėjo susirašinėjimas elektroniniais laiškais su prancūzais, amerikiečiais ir vokiečiais.


Vėjo žirgų kaimenės


“Pirmiausiai ieškojau aitvarų sau, - pasakojo J.Pauliukas. - Paskui užsinorėjo draugai. Užsakinėjau ir pirkau. O tada pamačiau, kad iš viso to gali išeiti nedidelis verslas.”

Jis susidraugavo su daugiametes tradicijas turinčiomis užsienio kompanijomis, kurios skiria daug dėmesio aitvarų konstrukcijai, medžiagoms, technologijoms. Pasirašė sutartis ir ėmė bendradarbiauti.

šiandien virtualioje Jurgio aitvarų parduotuvėlėje - apie 60 įvairaus tipo aitvarų. Entuziastai, kurie renkasi Vilniuje prie Baltojo tilto ar pajūryje, turi po kelis, kai kurie – po keliolika aitvarų.

“Kai įsitrauki į šitą reikalą, vieno aitvaro nebeužtrenka. Norisi turėti ir dar vieną, kitokį. Paskui – dar vieną, geresnį”, - kalbėjo Jurgis.


šeima mėgsta stebėti


Ką veikia J.Pauliuko gyvenimo draugė žurnalistė Gabija Vitkevičiūtė ir dukros – aštuonmetė Ditė bei dešimties mėnesių Mėja Ly, kai Jurgis skraidina aitvarus?

“Kartais jos paprasčiausiai stebi, - sakė aitvarų aistruolis. – O retkarčiais leidžia aitvarus kartu su manimi. Ditė aitvarą leido jau kelis kartus, ir jai patiko. Dabar laukiu, kol paūgės Mėja Ly”.

Bet dažniausiai Jurgis leisti aitvarų vyksta be savo moterų. “Gabija irgi turi širdžiai mielą užsiėmimą, - pasakojo jis. – Ji kinų technika piešia tušu arba lieja akvarelę ant šilko. Tai toks harmonizuojantis, meditacinis užsiėmimas... Kaip ir aitvarai.”


Paslaptingi dangaus šviestuvai


Virtualioje J.Pauliuko aitvarų parduotuvėje skelbiama, kad čia galima įsigyti ir dangaus šviestuvų. Pasirodo, ši paslaptinga prekė yra kaip tik tai, kas parašyta, – šviestuvai, degantys danguje.

Apie šį nakties žaislą Jurgiui papasakojo Tailande atostogavę draugai. Dvejus metus J.Pauliukas ieškojo informacijos, kol galiausiai sužinojo, kad dangaus šviestuvų Kinijoje, Japonijoje būta prieš 2000 metų. šiandien jų galima rasti Maskvoje, Olandijoje, Kinijoje ir Tailande.

Tai iš vaškuoto ryžių popieriaus pagamintas šviestuvėlis, turintis dagtĝ. Uždegus jį, šviestuvo vidus prisipildo karšto oro ir šviestuvas nusklendžia į dangų. Jis pakyla iki 200 metrų ir ore švyti apie 20 minučių.


Užgesus dagčiui išsipildo svajonė


Dangaus šviestuvai skirti tiems, kuriems patinka ramybė. Erdvėje kabantys nakties žibintai nekelia triukšmo, nesproginėja, tačiau, budizmui prijaučiančio J.Pauliuko manymu, jie ne mažiau efektingi nei fejerverkai.

Vos į Lietuvą jis atgabeno pirmąją dangaus šviestuvų siuntą, jų panoro įsigyti kompanija, šventusi gimtadienį. Jurgis neabejoja, kad dangaus šviestuvais anksčiau ar vėliau susidomės nuolat ko nors naujo besidairantys renginių organizatoriai, vestuvių planuotojai.

Paslaptingai švytintį žibintą iš ryžių popieriaus į dangų galima paleisti ir vienumoje. Tada reikia sugalvoti svajonę. Rytiečiai tiki, kad danguje užgesus dagčiui ji būtinai išsipildys.

 

 


2007 birželio 23 diena

 

RESPUBLIKA

 

Aitvarų magnatui patinka vėjuotos dienos

Algė RAMANAUSKAITĖ
"Respublikos" žurnalistė

Ką daro žmonės, kai pučia vėjas? Jurgis Pauliukas, "Radiocentro" savireklamos vadovas, skuba prie Baltojo tilto. Ir skleidžia savo laimės sparnus.

Jurgis - vienintelis žmogus Lietuvoje, prekiaujantis aitvarais. Ne kiniškais, kurių galima rasti didžiųjų prekybos centrų lentynose, ir ne tais, kuriuos kitados meistraudavome iš pagaliukų, popieriaus ir virvučių. Jurgio aitvarai - tikri, skirti profesionalams ir pradedantiesiems.

Liga, kuri vėliau virto "lengva komercija", Jurgis užsikrėtė prieš trejus metus. Tiesa, vaikystėje jis taip pat meistraudavo aitvarėlius, bet sako, kad tai nė iš tolo neprimena to jausmo, kurį patiri į orą paleidęs tikrą aitvarą. "Galima gerti gerą kavą, galima - gilių. Abi kavos, bet skirtumas didžiulis. Taip pat ir su aitvarais", - teigia Jurgis.

J.Pauliukas aitvarų "versliuką" pradėjo nuo susirašinėjimo elektroniniais laiškais su prancūzais, amerikiečiais ir vokiečiais. "Pirmiausia ieškojau aitvarų sau. Paskui užsinorėjo draugai. Užsakinėjau ir pirkau. O tada pamačiau, kad iš viso to gali išeiti nedidelis verslas, - pasakoja J.Pauliukas. - Susidraugavau su rimtomis kompanijomis, kurios skiria daug dėmesio aitvarų konstrukcijai, medžiagoms, technologijoms. Pasirašiau sutartis ir bendradarbiaujame". Jurgio aitvarų parduotuvėlė kol kas - virtuali. Ją galima rasti interneto tinklalapyje www.108.lt . ÄŒia - apie 60 įvairaus tipo aitvarų. Pats Jurgis turi septynis. Ir svajoja apie vieną ypatingą - maždaug 3000 litų kainuojantĝ aitvarą, pagamintą naudojant ypač aukštas technologijas. "Tai brangiausias aitvaras, kokį esu matęs. Kada nors tikrai tokį turėsiu", - sako Jurgis.

Dar viena J.Pauliuko svajonė - dalyvauti aitvarų sporto pasaulio čempionate. "Iki to, ką jie ten išdarinėja, mums dar labai toli. Bet kada nors vis tiek reikės nuvažiuoti ir dalyvauti, - tvirtai sako Jurgis. - Amerikiečiai, skandinavai, italai aitvarus leidžia jau 25 metus. Jų įgūdžiai, aišku, visai kitokie. Mes būtume debiutantai. Kol kas tai tik lengva iliuzija, bet tikrai ją įgyvendinsiu".

Beje, aitvarų parduotuvėlėje yra dar viena kol kas paslaptingai skambanti nuoroda - "dangaus šviestuvai". Apie šį paslaptingą švytintį daiktą pirmą kartą Jurgiui papasakojo Tailande atostogavę draugai. Dvejus metus J.Pauliukas ieškojo informacijos, kol galiausiai sužinojo, kad dangaus šviestuvų Kinijoje, Japonijoje būta prieš 2000 metų. šiandien jų galima rasti Maskvoje, Olandijoje, Kinijoje ir Tailande. šis nakties žaislas - tai iš vaškuoto ryžių popieriaus pagamintas šviestuvėlis, turintis dagtį. Uždegus jį, šviestuvo vidus prisipildo karšto oro ir šviestuvas nusklendžia į dangų. šiuo metu Jurgis laukia ypatingos siuntos iš Tailando - 1x2 metrų dangaus šviestuvo, kuris gali pakilti į 200-250 metrų aukštį ir ore kybo apie 20 min. Dangaus šviestuvai kol kas labiausiai domina renginių organizatorius. O jeigu kas nors panorės vieno vienintelio šviestuvėlio sau? "Ant jo galima užrašyti savo svajonę ir paleisti į orą", - pasiūlo Jurgis.

Foto - Saulius Venckus

 


2007 birželio 01 diena

Lietuvos Žinios

 

Kultūros naktį verta nemiegoti

Jūratė Mičiulienė

Svajonių žibintai

Vienas iš kultūros nakties renginių - svajonių žibintų paleidimas. Renginio pristatyme šios idėjos autorius - "Radiocentro" savireklamos vadovas Jurgis Pauliukas - pademonstravo būsimą įspūdį. Kai keliasdešimt iš ryžių popieriaus pagamintų lengvučių žibintų su apačioje degančia ugnele pakilo į dangų, įspūdis atrodė toks, tarsi kiekvienas danguje būtų uždegęs po žvaigždę.

"Atėjusiųjų prie Baltojo tilto 23.15 val. lauks 200 popierinių žibintų. Norintys juos galės paleisti nemokamai, - pasakojo J.Pauliukas. - Pagal šią prieš 2000 metų Kinijoje užgimusią tradiciją, paleidžiant žibintą reikia sugalvoti norą. Kinijoje jie leidžiami ir šiaip įvairiomis progomis, būna ir svajonių žibintų šventė, kai į dangų paleidžiami tūkstančiai tokių švieselių. Lietuvoje šiuos svajonių žibintus jau pamėgo ir leidžia jaunavedžiai".

Galima tik įsivaizduoti, kaip nuostabiai atrodys dangus, kai šventės metu į orą pakils 200 tokių "svajonių"... šie šviestuvai dega apie 20 minučių, o pakyla į 200 metrų aukštį.

 


2007 gegužės 21 diena

Verslo Žinios www.vz.lt

 

Plevenantis verslas lauks palankaus vėjo


© Jolanta Vaitiekūnienė, „Verslo žinios“, 2007 05 21

Reklamos specialistas Jurgis Pauliukas bandys diktuoti naujas madas renginių organizatoriams: jis internetu pradėjo prekiauti į dangų kylančiais šviestuvais. Vilniečio nuomone, naujovė per šventes galėtų pakeisti fejerverkus ar helio pripildytus balionėlius.

Jurgis pasakoja, kad verslas gimė iš smalsumo: prieš kelerius metus Tailande viešėjęs draugas pasakojo, kad vakarais grožėdavosi lėtai į dangų kylančiais šviesuliais, tačiau kas tai konkrečiai buvo, pasakyti neapsiėmė. Tai paskatino pradėti ieškoti informacijos apie Azijoje populiarius dangaus šviestuvus, dar vadinamus skraidančiais šviestuvais arba dangaus lempomis. Paaiškėjo, kad šis daiktas yra gana paprastas: šviestuvas – tai ant bambuko lanko užmautas išskleidžiamas ryžių popieriaus maišas. Apačioje jis turi dvi kryžmines vielutes, prie kurių tvirtinama iš vaške išmirkyto popieriaus pagaminta dagtis. Ją uždegus, šviestuvas prisipildo šilumos ir ima palengva kilti į dangų. Toks skraidantis žibintas turėtų ore sklęsti apie 8–10 minučių, o sudegus šilumos šaltiniui, jis nusileidžia ant žemės, panašiai kaip parašiutas. VŽ požiūriu, keblumas gali būti tas, kad nežinia kur lengvutis „parašiutas“ nukris, todėl surinkti šiukšles gali tekti ne tiems, kas šviestuvus paleidžia. Ä® klausimą, ar tai nėra elegantiškas būdas padegti kaimyno daržinę, galima atsakyti citata iš prie gaminio pridedamų saugumo taisyklių: „būtina visą laiką išlikti budriam ir naudotis sveiku protu“.

Mados gūsis
Verslo pradžiai vilnietis užsisakė 1000 vienetų vieno dydžio šviestuvų, kurie pagaminti Tailande. Skraidančių šviestuvų kaina iki 28,5 Lt išaugo todėl, kad, norėdamas juos atsigabenti sezono pradžiai, Jurgis krovinį skraidino lėktuvu. Laivu vežti prekes atsieitų pigiau, tačiau tam būtų prireikę beveik dviejų mėnesių. Dangaus šviestuvus budizmui prijaučiantis vilnietis maždaug prieš savaitę pradėjo pardavinėti šiam tikėjimui svarbiu skaičiumi pažymėtame savo tinklalapyje www.108. lt. Pašnekovas pasakoja, kad jau pirmąją dieną jų įsigijo gimtadienį šventusi kompanija. Jurgis viliasi, kad dangaus šviestuvais susidomės nuolat ko nors naujo besidairantys renginių organizatoriai, vestuvių planuotojai. „Pastarieji man pasakojo, kad prieš dvejus metus madinga buvo jaunavedžiams paleisti į dangų balandžius, pernai – helio pripildytus balionus su pririštomis degančiomis ugnelėmis, tai kodėl dabar į madą negalėtų ateiti skraidantys šviestuvai?“ – svarsto vilnietis. Jis įsitikinęs, kad nauja pramoga galėtų pakeisti įprastais tapusius fejerverkus.
„šviestuvai skirti tiems, kam patinka ramybė. Nėra nei triukšmo, nei sproginėjimų, tačiau įspūdis – ne menkesnis“, – tikina jis. Iš balto popieriaus pagaminti šviestuvai efektingai atrodo tuomet, kai leidžiami sutemus. Jurgis pasakoja, jog liepą planuoja atsigabenti ĝvairių spalvų šviestuvų, kuriuos būtų galima iškelti į orą dienos šviesoje, tarkim, sudėliojus įvairiaspalves kompozicijas.

Su vėju
Naujam verslui prireiks tiesiogine prasme palankaus vėjo. Dangaus šviestuvus galima leisti tuomet, kai vėjo greitis yra ne didesnis nei 4m/sek. Pašnekovo teigimu, vasarą Vilniuje ir apylinkėse neturėtų kilti problemų, nes vyrauja ramūs orai, mažiau šansų išbandyti tokią pramogą turi pajūrio gyventojai, – klaipėdiečiai, palangiškiai. Tuomet, kai pučia stipresnis vėjas, Jurgis turi kitą savo pomėgį ir verslą: leidžia sportinius aitvarus. Jais vilnietis nuo balandžio ir prekiauja tame pačiame tinklalapyje, bendradarbiaudamas su bendrove „Kitoks sportas“. Pats užsikrėtęs aitvarų aistra, jis sako asmeniškai, bent jau Vilniuje, pažįstantis mažne visus kol kas negausius šio sporto entuziastus. Pasak Jurgio, lietuviai suaugusiems skirtus aitvarus dar tik atranda. Internete vilnietis siūlo Prancūzijoje, JAV bei Vokietijoje pagamintų aitvarų, kurie kainuoja nuo 108 Lt iki 1300 Lt. Jurgis aiškina, kad pigesnieji iš siūlomų yra sunkesni, bet patvaresni, labiau tinkami naujokams, jie atlaiko stipresnĝ vėją. Brangieji – skirti įgudusiems sportininkams, jie lengvesni, manevringesni, tačiau lūžta greičiau.
„Esu blogas pardavėjas, kol kas niekam nesiūlau brangiųjų aitvarų, nes pirmiau reikia susidraugauti su vėju“, – sako Jurgis.



 

2007 gegužės 9 diena

Nepakartojamoji PRAVDA Nr. 29

Fragmentas 50 puslapio atrodo taip:


2007 gegužės 8 diena

Naujienų portalas DELFI

"LT United“ savo kadenciją baigs ÄŒikagoje

... "Priėmime dalyvavusi projekto "Vilnius — Lietuvos kultūros sostinė 2009“ Ambasadorių programos vadovė Rūta Jurgilaitė "LT United“ nariams suteikė šalies ambasadorių vardą ir padovanojo simbolinį aitvarą."...

 



2007 gegužės 3 diena

© 2007 Žurnalas ŽMONĖS

Jūratė Ražovskytė

 

Diagnozė: AITVARAI

„Prasta bus diena, - žvelgdamas į nuostabų saulėtą rytą be gailesčio gali ištarti „Radiocentro“ savireklamos vadovas Jurgis PAULIUKAS (34). – Prasta, nes nėra vėjo“. Prieš trejus metus užvaldytas aistros aitvarams, vyriškis šiuo pomėgiu bandė užkrėsti ir savo šeimyną: žurnalistę Gabiją Vitkevičiūtę (30) ir jos dukrą Ditę (). Bet joms labiau patiko sekti aitvarus danguje nei juos leisti. Galbūt tėčio pomėgiui neabejinga bus mažoji Mėja Ly. Kai tik išmoks vaikščioti...

Vaizdelis, kai suaugęs rimtas vyriškis lyg vaikas stengiasi suvaldyti neklusnų padangių skrajūną, gali sukelti mažų mažiausia šypseną. Jurgis prisipažįsta jau seniai nekreipiantis dėmesio kaip, koks ir kam atrodo: aitvarai – liga, nuo kurios pasveikti nebeįmanoma. „Kartą ilsėjomės Latvijos pajūry. Aplink buvo tuščia, kamuolį paspardyti pritrūko kompanijos, o ramiai gulėti pliaže pasidarė nuobodu. Tada ir kilo mintis apie aitvarus, - prisimena vyriškis. – Žinovai papasakojo, kad jėgos aitvarai, kuriais sklendžiama virš vandens, - gana pavojingi. Stipraus vėjo iškelti per aukštai, žmonės kartais krisdavo ir žūdavo. Kadangi tokio adrenalino neieškojau, už keliolika litų nusipirkau paprastą aitvarą ir susidraugavau su vėju. Manęs tiek netraukia vanduo ar žemė, kiek ši stichija“. Tiesa, dar prieš kurį laiką jam pačiam keistai skambėjo kalbos, kad šiuo pomėgiu užsikrėtusiems reikia nuo aštuonių iki dvylikos aitvarų. Bet patirtis parodė, kad skrajūnai skiriasi savo jėga, dinamiškumu, greičiu ir galimybėmis su jais daryti skirtingus triukus. „Čia kaip su tušinukais: vienas rašo kiečiau, kitas – braukia storai... Ateina etapas, kai imi ieškoti vis ypatingesnių aitvarų. Pabandžiau prašyti, kad į užsienį važiuojantys draugai iš vienos ar kitos parduotuvės jų parvežtų, bet dėl to nuolat būdavo problemų – kokį nupirkti, kaip parvežti, kad nesulūžtų... Nusprendžiau, kad reikia atsivežti jų daugiau, kad ir sau, ir draugams užtektų. Dabar turiu aitvarų iš Vokietijos, Prancūzijos ir Amerikos“, - nuo malonaus pomėgio prasidėjusią verslo idėją prekiauti aitvarais pasakoja vyriškis.
Su begaline meile padangių skrajūnams vyriškis pasakoja susidūręs kurį laiką gyvendamas Kinijoje: ten paprastai rankų darbo aitvarus skraidina penkiasdešimtmečiai vyrai. Jiems tai – savotiška meditacijos forma. Sako, kad būtent Rytuose prieš beveik du su puse tūkstančio metų ir prasidėjusi šių padangių gražuolių leidimo į dangų istorija. Skraidindami juos vienuoliai ieškodavo vidinės ramybės. „Kaip leisti aitvarą, įmanoma greičiau pajusti nei išmokti. Arba tave šis hobis užburia, arba ne“, - neslepia vyriškis. Jis pats laiką, kai išėjęs į gatvę pirmiausia pajusdavo koks vėjas pučia ir kokį aitvarą tądien tiktų skraidinti, prisimena su šypsena: „ši liga geriausiu atveju tampa lėtinė. Dabar svajoju sudalyvauti tokių aitvarų leidimo pasaulio čempionate, tik reikia išmokti įvairiausių sudėtingų triukų“.
Visa šeima neretai kartu leidžiasi į gamtą: Gabija su dukromis – pasivaikščioti, o Jurgis – leisti aitvarų. Ar toks pomėgis dera rimtam vyrui, šeimos galvai? „Manau, kad tai dera labiau nei namie prie televizoriaus geriant alų ir užsikandant traškučiais žiūrėti krepšinį. Aitvarai – geros emocijos gryname ore. Galų gale tai nėra bandos jausmo ar didelės triukšmingos kompanijos sportas. Leisdamas aitvarą užsidedi ausines, įsijungi muziką ir... atsijungi, trumpam pabėgi nuo viso pasaulio.“


2007 balandžio 4 diena

Radijo stotyje ZIP FM kalbėjomės su Henriku ir Domanu apie aitvarus.

Pokalbio įrašas 1 dalis >>(download mp3)<<

Pokalbio įrašas 2 dalis >>(download mp3)<<


2007 balandžio 3 diena

Dovilė Filmanavičiūtė (15 minučių)

Visiems, ištroškusiems skraidynių pavasariniame vėjyje, neramių minčių atsikratymo ar tiesiog naujo laisvalaikio užsiėmimo pristatome aitvarų projektą "108.lt".
Iki šiol Lietuvoje nebuvo nė vienos specialios vietos, kur būtų galima įsigyti padangių gražuolių - spalvotų aitvarų.
Jau šiandien tiek aitvarų leidimo į dangų profesionalai, tiek mėgėjai ar naujokai, internetiniame tinklalapyje 108.lt gali nusipirkti aitvarą.
Vilnietis Jurgis Pauliukas "skraiduolius" netikėtai atrado prieš trejetą metų Latvijos pajūryje. Nubėgęs į artimiausią parduotuvę jis įsigijo aitvarą už 15 litų, kuris buvo "visiškai nevykęs, nes net dorai nekilo". Pasak vyro, tada jis ir susirgo aitvarų liga, nuo kurios vaistų kol kas nėra.
"Manęs šia aistra užkrėsti draugai dažnai klausia, kaip galima pagyti nuo aitvarų. Visada sakau, kad tai neįmanoma", - pasakojo J.Pauliukas.
Aitvarų leidimo į dangų istorija prasidėjo beveik prieš du su puse tūkstančio metų, kai vienuoliai Tibete juos kildindavo link debesų, taip ieškodami vidinės ramybės. "Kai aitvaras pakyla į dangų, lieki tik tu ir jis - aplinkui viskas išnyksta, - sakė vyras. - Tas jausmas lygiai toks pats nepaaiškinamas kaip ir meilė. Juk negalime vienu žodžiu apibūdinti šio jausmo, tai reikia pajusti visa siela", - teigė jis.
Paklaustas, kodėl sugalvojo aitvarus atvežti lietuviams, J.Pauliukas pasakojo, kad keičiantis vėjui reikia ir vis kitokio aitvaro, o Lietuvoje specialios vietos jiems įsigyti nėra, todėl dažnai tenka pagalbos ieškoti pas užsienyje gyvenančius draugus.
Be to, vyras pasiryžęs "užkrėsti" šia aistra ir visus tautiečius. "Kartais vėjas būna stipresnis, kartais silpnesnis - vieno "skraiduolio" jau neužtenka. Dar būna aitvarų ne tik mėgėjams, bet ir skirtų akrobatiniams triukams, tad iš viso vienam žmogui galima turėti net 8-12 aitvarų. Norėčiau, kad juos skraidinti pamėgtų visa Lietuva", - sakė vilnietis.
Aitvarų mylėtojai ir būsimi gerbėjai jau dabar gali apsilankyti tinklalapyje 108.lt ir įsigiję aitvarą ateiti prie sostinės Baltojo tilto, kur dažnai galima sutikti ir patį J.Pauliuką.
O rugsėjo mėnesį aistruolis pažadėjo ir didžiulę aitvarų fiestą Baltijos jūros pakrantėje.