jep. cia bus ko gero tik subjektyvi mano "aitvaru arbatinio" nuomone, bet visgi, kadangi didzioji mano gyvenimo dalis susijusi su muzika, judesiu, sokiu ir ju bendra simbioze, tai turiu keleta argumentu...
Kai girdisi muzika:
a) is sono ziurinciam ir apie aitvarus nenusimanciam atrodo kur kas ispudingiau ir graziau (mane pati galutinai ir papirko baletas...). be muzikos paprastam ziurovui tai atrodys kaip betikslis aitvaro gainiojimas, kuris nusibos po 30 sekundziu. Sakyciau, muzika pateisina atliekamas figuras.
b) kai kazka pats darydamas padarai "i muzika" (kad ir netycia), tai sirdis apsala nuo malonumo... tas pats ir ziurovui.
Ir jei tokiu renginiu tikslas - ne vien vieniems pries kitus uzdarame rate pasipuikuoti savo "triukeliais", bet taip pat ir puoseleti, plesti aitvaru myletoju bendruomene (kaip pavadinsi, taip nepagadinsi), tai muzika cia tiesiog butina

taip kad mano ciainikas virduliuoja taip: jei as isdrasesiui tiek, kad balandzio 18 pasirasysiu olimpinio principo "svarbiausia - dalyvauti" genamas siose varzybose, tai baleto metu susikisiu giliausius ipodo "inierus" i savo ausis... ir tegul visiems kitiems eteris transliuoja tyla - praras puse malonumo
Soriukas uz ilga posta, bet jei jau kazkas perskaite iki sitos vietos, tai tik pridursiu, kad visos sitos mintys issirutuliojo is mano asmenines patirties, nes matau didele paralele tarp savo senosios/dabartines aistros - lindyhop'o (kuri puoseleju taip, kai puoseleja Jurgis su 108.lt) ir naujosios aistros - aitvaru. Jurgiui nuosirdus rispekt, ir tikiuosi, jei ne sikart, tai gal kitoj vietoj mano "bendruomenio hobio" patirtis pades

ir btw.... no flame

nuosirdziai,
mixas